Komforto zona.

Komforto zona - patogi vieta, kurioje nereikia keistis ar imtis kokių nors veiksmų.

Patogu? Ir taip, ir ne. Patogu, nes viskas pažįstama, „saugu“. Ne, nes neįgyvendinti planai, neatrastos galimybės taip ir lieka neišsipildžiusiomis svajonėmis.
Šią būseną įvardyčiau kaip „žiūrėjimu pro langą“. Matau save kaip mažą mergaitę, kuri žiūri pro langą, kaip smagiai lauke krykštauja vaikai. Namuose gera ir jauku, šilta ir patogu. Saugu. Bet vaizdas per stiklą ir lieka tik vaizdu už stiklo – žavėjimasis kitų gyvenimais, džiaugsmais, atradimais, patirtims.

Buvimas komforto zonoje iš tiesų yra ne apie saugumą, o apie baimes. Man tai buvo apie baimę pradėti naują veiklą. Baimės nepatikti, suklysti, susimauti. Baimė, kad išjuoks, sukritikuos, nepriims, pasmerks ir t.t.

Ką reiškia išeiti iš komforto zonos?  Tai - suteikti sau daugiau laisvės, daugiau galimybių, patirčių bei progų pažinti save ir kitus. Tai žengti į atvirą, kupiną kūrybiškumo ir smagių atradimų pasaulį. Tai - auginti žingeidumą ir smalsumą savyje. 

Jei galvoje minčių, idėjų, svajonių daug daugiau nei to, ką iš tikrųjų padarote - tai signalas, kad esate dvejonėse, baimėse, neryžtingume. Vadinase esate komforto ir baimės zonoje. Taigi pats laikas kažką keisti gyvenime ir judėti pirmyn!

6 žingsniai kaip pereiti iš baimės zonos į augimo zoną: 

1. Pasirinkimas. 
Aiškiai įsivardijau sau, ką renkuosi - gyvenimo patyrimą ar „žiūrėjimą pro langą?“. Atrodytų toks paprastas dalykas, bet jis duoda aiškumą, ko aš iš tiesų noriu. 2. Maži kasdieniai žingsneliai. Maži žingsneliai tai ne metiniai projektai, kurie turi būti įvykdyti čia ir dabar, bet konkretūs TOS dienos darbai, kurie padėtų judėti pirmyn, kurie dienos pabaigoje suteiktų galimybę pasidžiaugti savimi „Yes! Padariau! Atlikau! Aš – šaunuolė!“ Kai galvoje sukasi daugybė darbų, apima neviltis, nesinori ir pradėti, o kai į viską žiūriu „vienu metu - vienas darbas“, viskas ima ir pasidaro. Juk namui pastatyti taip pat reikia laiko ir pastangų.

2. Bijau, bet darau. 
Baimė nėra kažkas, ko reikėtų atsikratyti. Baimes reikia stebėti. Kokia didžiausia mano baimė? Kas blogiausio gali nutikti? Kokios mintys, 
sau pasakojamos istorijos kelia man baimę?

Baimę kelia ne realybė, bet vaizdiniai galvoje. Vaizdinius sukuria praeityje susiformavę įgyti įsitikinimai, senos „tiesos“. 

Pastebėjusi, kad bijau, aš išrašau visas iškilusias baimes ant popieriaus lapo. Kam nešiotis sunkumą galvoje, jei galima išdėti ant popieriaus lapo? 
Naudodama savityros metodą “The Work” ištyrinėju baimę keliančią „tiesą“, pasižiūriu, kas po ja slepiasi, ir savais žingsneliais einu pirmyn. 
Tai darau tiek kartų, kiek tik jaučiu, kad baimė mane blokuoja, stabdo, paralyžiuoja, įkalina.

(Kaip transformuoti baimę į galimybes ir kūrybiškumą info rasi šioje svetainėje. Jei reikia pagalbos, susisiek su manimi.)

3. Maži kasdieniai žingsneliai.
Maži žingsneliai tai ne metiniai projektai, kurie turi būti įvykdyti čia ir dabar, bet konkretūs TOS dienos darbai, kurie padėtų judėti pirmyn, kurie dienos pabaigoje suteiktų galimybę pasidžiaugti savimi „Yes! Padariau! Atlikau! Aš – šaunuolė!“ Kai galvoje sukasi daugybė darbų, apima neviltis, nesinori ir pradėti, o kai į viską žiūriu „vienu metu - vienas darbas“, viskas ima ir pasidaro. Juk namui pastatyti taip pat reikia laiko ir pastangų.

4. Išdrįstu priimti diskomfortą. 
Pasidariau sąrašą - atmintinę, kurią atsispausdinau pakankamai dideliu šriftu ir pasidėjau matomoje vietoje:
- Nevengti diskomforto.
- Daryti tai, kas pakylėtų aukščiau komforto zonos.
- Puoselėti augimo mąstyseną – 
“man yra daugiau skirta šiame gyvenime“ – daugiau džiaugsmo, daugiau meilės, daugiau laimės, daugiau pinigų, daugiau galimybių!
- Praplėsti savo tikslus ir galimybes.
- Leisti sau patirti naujus dalykus, “išragauti” naujus “skonius”.
- Priimti nesėkmes, iššūkius, kritimus – kaip pamokas, kurios mane augina, skatina tobulėti ir eiti pirmyn.

5. Semiuosi įkvėpimo iš kitų.
Skaitau knygas, klausau įrašų, tinklalaidžių, tų žmonių, kurių energija mane pakylėja, padrąsina, įkvepia. Kurių energija ne uždaro ar įkalina, o atvirkščiai leidžia atsiverti, išsiplėsti.
Koliažai - taip pat puikus būdas kūrybiškam atviram mąstymui palaikyti,

6. Atjauta sau.
Baimė, savęs kaltinimai, puolimai, smerkimai siaurina mąstymą, atima energiją.
Supratingumas, priėmimas, atjauta ir meilė sau - energijos suteikia, praplečia mąstymą, mątymą. Atveriu kelius kūrybiškumui, žingeidumui.

„Gyvenimas yra meilė, mano brangieji. Visa kita - įsivaizduojama sumaištis." Byron Katie.

Ką aš renkuosi – meilę ar baimę?
Renkuosi savęs priėmimą, supratimą. Renkuosi meilę. Renkuosi augimo zoną. 

Ką renkiesi Tu, mano mielas skaitytojau? 

Nuoširdžiai,

Nomeda 

Piešinio foto ant tinklaraščio - Inga Šeduikienė. 2019 m. "Venecija"